Mlynivas (ukrain. Млинів; lenk. Młynów) – nedidelis miestas Rivnės srityje vakarų Ukrainoje. Mlynivas taip pat yra Mlyniv rajono administracinis centras, kuriame 2001 m. surašymo duomenimis gyveno 8,5 tūkst. gyventojų. Taikus, žalias miestas ant Ikvos upės kranto. Nuo 2004 m. ten veikia mūsų grupei priklausanti medienos perdirbimo įmonė Dubava. Gamyboje naudojame tik europinį ąžuolą iš tvariai tvarkomų ir atsodinamų miškų. Ši ąžuolo rūšis niekuo nesiskiria nuo kitų, augančių Lietuvoje, Lenkijoje, tačiau pasirinkome Ukrainą, nes Lietuvoje turime labai mažai ąžuolo išteklių. Ir, žinoma, svarbų vaidmenį atlieka medienos kokybė – tai didelis išskirtinumas.
Planai, geri siekiai, projektai, žmonių gyvenimas pasikeitė vasario 24 d. Rusijai užpuolus Ukrainą. Visi skaitome žinias ir stebime kraupius karo vaizdus. Bombos, apšaudymai, civilių žūtys jau pasiekė ir vakarų Ukrainą. Nuo pirmos karo dienos su nerimu bendraujame su kolegomis, siekiame sužinoti, kokios pagalbos reikia, visa mūsų bendruomenė pasiryžusi padėti priimti moteris ir vaikus, kurie norėtų evakuotis, pinigai, daiktai, jau nesuskaičiuojamos savanorystės valandos, mūsų mintys ir maldos – viskas su kolegomis Ukrainoje.
O jie stebina savo nepalaužiama dvasios stiprybe. Neapsakomai nudžiugome sužinoję, kad ukrainiečiai atnaujino medienos gamybą! Jie dirba! Jie nesėdi sudėję rankas, nesislepia, nes kol gali, dirba su dar didesniu užsidegimu, vedini vienos minties – turime dirbti, eksportuoti, kaupti lėšas Tėvynės atstatymui. Tai ne proginė kalba, o ramus balsas telefono ragelyje apie padėtį Dubavoje.
Norime pasidalinti kolegos, dirbančio Dubavoje komentaru iš pirmų lūpų. „Jei mūsų situacijoje taip galima pasakyti – viskas gerai. Lucke ir Rivnėje, esančiame už 40 km nuo mūsų, vos kelios raketos šaudė, bet apskritai viskas ramu. Mūsų regionas kol kas yra logistikos centras, nes daugiausia visa humanitarinė pagalba atkeliauja iš ES ir JAV į Rivnę, Lucką ar Lvovą ir čia rūšiuojama, supakuojama, o paskui siunčiame į rytinę Ukrainos dalį. Darbo procese turėjome daug iššūkių, pirmasis buvo ir logistinis, nes 90% ąžuolo, kurį naudojame, atkeliauja pas mus iš tų regionų, kuriuose dabar vyksta karas. Taigi per labai trumpą laiką radome naujų tiekėjų ir pradėjome naudoti geležinkelį medienos pristatymui iš kai kurių tolimų regionų. Dirbame 1,5 pamainos, dalis žmonių nuo 8 iki 17 val., dalis darbuotojų kai kuriose specialiose mašinose nuo 15 iki 21:30, nes nuo 22 val. įvesta komendanto valanda. Kasdien po darbo daugelis savanoriaujame iki 21.30 val., net ir savaitgaliais. Nuo vasario 24 dienos neturėjome tinkamo savaitgalio, nes tokioje situacijoje neįmanoma sėdėti namuose. Dėkoju jums ir visoms Lietuvos įmonėms, kurios tęsia bendradarbiavimą su Ukrainos verslais. Mums svarbus ne tik palaikymas, bet ir galimybė išlaikyti šeimas, bendruomenes, padėti kovojantiems, planuoti šalies atstatymą“.
Didžiuojamės savo partneriai, draugais kolegomis. Į mūsų gamyklą su žaliava atvykstantys sunkvežimiai atgal grįžta surinkę Ukrainai skirtą paramą Lenkijos-Ukrainos pasienyje. Joks okupantas negali įveikti šios tautos, kuri tęsia darbus šalies labui.
Mums iš Ukrainos gaunama mediena įgavo kitą prasmę. Tai ne tik kokybė ir grožis mūsų klientams. Jie tiki pergale be išlygų, o mes palaikome ne tik priimdami čia, siųsdami paramą, bet nenutraukdami pirkimo. Jūs irgi galite prisidėti: kuo daugiau perkame iš Ukrainos, tuo jie jaučiasi svarbesni kiekvienoje vietoje prisidėdami darbu prie ateities kūrimo.
